Jolanta Bogužienė – savo darbui atsidavusi Londone praktikuojanti akredituota psichologė-psichoterapeutė. Ji specializuojasi sisteminės šeimų terapijos srityje ir jau daugiau nei dešimtmetį lietuviams veiksmingai padeda kognityvinės elgesio terapijos metodais.
Artėjančių švenčių proga su šia šilta, draugiška ir dėmesį žmonėms spinduliuojančia moterimi „Tiesa“ pasikalbėjo apie meilę sau, šeimos vertybes bei stiprybę iššūkių kupiname gyvenimo kelyje.
– Turite psichologijos bakalauro ir magistro laipsnius, šiuo metu žinias gilinate Šeimos santykių institute. Jūsų specializacija – šeimos terapija. Tai labai sudėtinga, jautri ir daug žinių reikalaujanti sritis. Kuo ypatinga šeimos terapija?
– Šeimos terapijos išskirtinumas yra tai, kad analizuojamas ne vien individualus asmuo. Dėmesys skiriamas visam tarpusavyje susijusių socialinių ir psichologinių veiksnių spektrui. Terapijos metu padedama nebūtinai vienam asmeniui, gali būti konsultuojama visa šeima – poros, tėvai ir vaikai, net uošviai ir visi kiti, patenkantys į artimą šeimos ratą.
Šeimos terapija nekelia tikslo išgydyti psichikos ligas. Jos tikslas – padėti žmonėms normalizuoti santykių stipriąsias puses ir pasiekti, kad atsiradę simptomai taptų mažiau varginantys, o žmonės pajustų kokybiškesnį ir laimingesnį gyvenimą šeimoje.
– Savo privačiame kabinete Pietų Londone dažniausiai konsultuojate į užsienį emigravusius lietuvius gyvai bei susitikimuose per „Skype“. Kaip padedate savo klientams?
– Su klientu gali nueiti tiek, kiek jau esi nuėjęs pats. Jeigu pats nesi patyręs šių išgyvenimų, negalėsi ir klientui padėti, nes tiesiog nesuprasi, ką jis jaučia. Mane gyvenimas šiam darbui ruošė nuo jaunų dienų.
Psichologinės pagalbos kreipiasi tik stiprūs žmonės. Tai – pirmasis stiprios asmenybės ženklas. Silpnesni bijo, kad terapijos metu taps pažeidžiami. Daugelis neprašo pagalbos, tačiau visą gyvenimą nugyvena pikti ir nelaimingi.
Terapeuto vaidmuo per konsultacijas yra labai aktyvus. Naudojami įvairūs veiksmo – rašymo, vaizduotės, naujų elgesio modelių kūrimo – metodai, poros bendravimo keitimas.
Sisteminės terapijos tikslas konsultuojant šeimas ir poras – mokymasis pastebėti iš pirmo žvilgsnio nematomus, tačiau žalingus šeimos sistemos ciklus ir ieškoti būdų, kaip padėti šeimai iš tų ciklų išeiti.
Per konsultacijas su šeima ir vaikais aptariama genograma – trijų kartų išdėstymas šeimoje iš vyro ir žmonos pusių. Taip pamatoma, kokias vertybes, elgesio modelius abu partneriai atsineša iš savo šeimų ir ką perduoda savo atžaloms.
– Kokios problemos lietuvių emigrantus kamuoja dažniausiai?
– Konsultuodama tėvus, mamas ir šeimas dažnai pastebiu vaikų turimus simptomus, kurie rodo paslėptą tikslą sumažinti ar pristabdyti šeimoje ar poroje kylančius tarpasmeninius tėvų konfliktus. Tėvai per daug nutolę, abejingi savo vaikams, dažnai teisinasi laiko stoka.
Šiuolaikinėse šeimose neliko tokių paprastų papročių ir ritualų, pavyzdžiui, vakare visiems susėsti prie bendro stalo ir pasikalbėti, kaip prabėgo diena. Tėvai galvoja: paauglys turi savo kambarį ir tegul ten tupi. Tai labai neteisingas požiūris. Vėliau stebimės, kad vaikai nebendrauja, kad jie nutolę, pikti. O viso to šaknys prasideda ne kur kitur, kaip tik šeimoje.
Taip pat pastebėjau, kad pagalbos dažnai kreipiasi poros, kurios tarpusavyje vartoja žodelį „mes“, o ne „aš ir tu“. Tokios šeimos dažnai santykiuose nebesuranda savojo „aš“, o jį turėti labai svarbu. Žmonės tiesiog gyvena kitų lūkesčiais, svajonėmis, bet nebūna savimi. Čia tarsi girdžiu prieštaraujančius balsus: „Mes juk kaip visuma, o kaip čia šeimoje „aš“? Tačiau kaip įmanoma sukurti darnią šeimą, jei nemylite patys savęs ir nesuprantate, kas esate, ko norite iš savo gyvenimo? Deja, kol pats nesupranti savęs, šeimoje suprasti kitą – dar sunkiau.
Emigrantus taip pat labai kankina įvairios priklausomybės: alkoholio, lošimų ir narkotikų problemos. Žmonės yra priklausomi nuo savo santykių, nemoka komunikuoti. Daugelis mano, kad atvykę į užsienį pabėgs nuo visų bėdų ir atras laimę, tačiau problema visuomet slypi asmenybės viduje, ir dažnai tai – meilės sau trūkumas.
– Teigiate, kad daugelis problemų kyla iš šeimos ir meilės sau trūkumo. Kaip žmonėms patartumėte stiprinti šias vertybes?
– Dažnai tėvai skundžiasi „probleminiu vaiku“, tačiau daugeliu atvejų tokiems vaikams tiesiog trūksta meilės ir dėmesio. Turime išmokti atskirti vaiko asmenybę nuo jo neigiamo elgesio. Juk savo vaikus mylime besąlygiškai, ir jei tėvai negali priimti savo vaikų, turime dirbti su pačiais tėvais, analizuoti jų vaikystę, santykius šeimoje ir į gyvenimą atsineštas vertybes.
Niekas negimsta puikiais tėvais, todėl šių įgūdžių turime mokytis visą gyvenimą. Mokytis šių įgūdžių reikia ir verta, nes ateityje galėsime džiaugtis puikiais santykiais su vaikais.
Taip pat mokykimės sakyti vieni kitiems, kad juos mylime. Meilė – pati nuostabiausia dovana. Ir labiausiai gydanti dovana. Mokykimės priimti meilę – vertybę, kuriai niekas žemėje negali prilygti, nes tik ji vienintelė atveria žmoguje iškiliausias patirtis ir kuria stebuklus. Visa, kas yra šalia jos – laikina ir nepatikima. Todėl rūpestingai budėkite, kad jūsų širdys niekada nepraleistų pamokų meilės mokykloje. Artėjant Šv. Kalėdoms tai pati geriausia dovana bet kurioje šeimoje.
Aciu jog skaitote!
Pagarbiai,
Jolanta Boguziene – Vilties Oaze Ikureja.