Meditacijos

Jūs galite mėgautis  meditacija. Meditacija suteikia nesuskaičiuojamą naudą jūsų kūnui, protui ir dvasiai. Poilsis, kurį patiriate meditacijos metu, yra kur kas gilesnis nei miegas. Kuo giliau pailsėję ir atsipalaidavę esate  daugiau  dinamiškesni, tampa pastovesnis jausmas su savo vidine ramybe tarsi jus neišmuša iš vėžių išorinė aplinka,ką parodė mums  nelengvas covid karantinas.Ieškokime ramybės ne išorėje ,o savo vidiniame pasaulyje kartu su meditacija.

Moksliniai tyrimai, atlikti siejant meditavimą ir susirgimus (negalią), nustatė teigiamą jo poveikį sveikatai (Carrington, 1984 ir Woolfolk and Lehrer, Principles and Practice of Stress Management, Guilford Press, New York):

 

  • Įtampos ir nerimo sumažėjimas. Meditavimas paaštrina žmogaus guvumo ir budrumo pojūtį. Grupės medituojančių reakcija tapo geresnė, pagerėjo klausos percepcija. Jie sparčiau ir tiksliau už nemedituojančiųjų eksperimentinę grupę atliko suvokimo-motorines užduotis.
  • Streso sukeliamų ligų sumažinimas. Meditavimas yra susijęs su daugelio negalių švelninimu ir mažinimu, pagerina savijautą – mažina padidėjusį kraujospūdį sergant išemine širdies liga, kai kamuoja nemiga, psichinės ligos bei astma.
  • Veiklumo ir energijos padidinimas. Sumažėja poreikis dienos poilsiui, miego valandėlėms, padidėja fizinė ištvermė, darbo našumas, kūrybinės galios.
  • Savęs kaltinimo, savigraužos sumažinimas. Spontaniškas medituojančio savęs vertinimo pasikeitimas – nuo savęs smerkimo iki pritarimo sau – leidžia teigti, kad patiriama meditavimo metu nekritiška būsena savaime gali pasklisti kasdieniame gyvenime.
  • Savęs kaltinimo, savigraužos švelninimas. Priešnuodis priklausomybei nuo narkotikų. Tyrimai atskleidė, kad asmenys, kurie tęsia meditavimo užsiėmimus ilgesnį laiką (paprastai vienerius metus ar daugiau), vartoja mažiau nereceptinių narkotinių vaistų (marihuanos, amfetamino, barbitūratų) ir psichodelinių medžiagų.
  • Nuotaikų pagerėjimas. Žmonės, kamuojami lengvos chroniškos depresijos ar reakcinės depresijos, pradėję meditavimą gali patirti ryškų nuotaikos pagerėjimą.
  • Galimybė patirti vidinį nusiraminimą. Išlaisvinimas tokių emocijų (malonumas, liūdesys, pyktis, meilė), kurios anksčiau nebuvo įmanomos, atsiranda pradėjus praktikuoti meditavimą ar tarp meditacijų seansų ir gali sietis su atgaivintais, stipriai veikiančiais prisiminimais.
  • Padidėjęs tapatybės pojūtis. Labiau pasikliaunama savo nuomone, sugebėjimu greičiau ir lengviau apsispręsti.
  • Sumažėja susierzinimas. Medituojantis žmogus per trumpą laiką tampa mažiau irzlus,susierzinęs bendraudamas su kitais.“