Depresijos paradoksai

Guliu atvertomis akimis, skaičiuodamas, kas bus, mėgindamas išpinti, išvyti, išnarplioti ir sudėlioti praeitį ir ateitį nuo vidurnakčio iki aušros, kai praeitis – tai vien apgaulė, o ateitis be ateities… – T.S. Eliot

Malonumų mėgėjas, labiau už viską mėgęs gardžiai pavalgyti, pradeda bjaurėtis maistu ir nustoja valgyti. Mokslininkas išrinktas mokslininkų grupės prezidentu, pamažu tampa niūrus ir prisipažino draugui, kad trokšta viską mesti ir tapti valkata. Šie keisti veiksmai, visiškai nesuderinami  su buvusio individo elgesiu ir vertybėmis, išreiškia tą patį visiems bendrą sutrikimą – depresiją. Dėl ko depresija tyčiojasi iš švenčiausių žmogaus prigimties ir biologijos dalykų? Tyliai gęsta esminiai biologiniai instinktai: alkio ir seksualinio potraukio, sutrikdomas miegas – visų sielvartaujančių guodėjas. O socialiniai instinktai: potraukis bendrauti, mylėti ir draugauti tarsi išgaruoja. Tikrovės ir malonumo principai, tikslas didinti malonumą ir  mažinti skausmą pranyksta. Sugebėjimas džiaugtis nuslopinamas. Depresijos apimto paciento gebėjimai linksmai atsakyti į jumorą arba piktai reaguoti į visad siutinusias situacijas atrodo prarasti. Visiškas depresijos apimto paciento elgesio pasikeitimas iš pradžių atrodo nepaaiškinamas. Malonumą ir džiaugsmą pakeičia liūdesys ir apatija, įvairius spontaniškus troškimus ir veiklą užtemdo pasyvumas ir troškimas pasitraukti: alkį ir seksualinį potraukį pakeičia pasibjaurėjimas maistu ir seksu, domėjimasis ir  noras užsiimti įprasta veikla pavirsta vengimu ir nusišalinimu. Dažnai klaidingai galvojama, kad depresija – tai tik prislėgta nuotaika, tačiau ši liga turi daug daugiau simptomų: galite jaustis liūdni, prislėgti, pastebite, kad sumažėjo darbingumas, nenorite eiti į darbą, nenorite užsiimti jus dominančia veikla, niekas nebeteikia džiaugsmo, atsiranda nuovargis, energijos stoka, sunku koncentruoti dėmesį ar atsiminti tai ką turęjote nuveikti. Žodžiu, nėra konkretaus depresijos diagnozavimo recepto, tačiau visuomet paklauskite savęs: ar vienoks ar kitoks sveikatos sutrikimas trukdo dirbti, mokytis, bendrauti – gyventi įprastą gyvenimą įprastoje aplinkoje? Jei trukdo, pasirūpinkite savimi ir nedelsdami kreipkitės į medikus, išsiaiškinkite sveikatos sutrikimo priežastis. Galiausiai dingsta noras gyventi ir jo vietą užima troškimas mirti. Klausimai, kodėl žmogus liūdi, ir skatinamas išreikšti pasikartojančias mintis galėtų palengvinti užduotį  sudėlioti reiškinius į suprantamą seką. Bendraujant su tokiu žmogumi dažnai išgirstami teiginiai ,,Man liūdna, nes esu nieko vertas, ,,Nieko nebeturiu“, ,,Gyvenimas man neturi prasmės“, ,,Viską praradau“ ….,,Nebeturiu šeimos“….Gana nesunku užčiuopti vyraujančią temą vidutiniškai ar labai depresuoto žmogaus žodžiuose. Tarsi jis mano, kad jam trūksta kokios nors dalyko arba savybės ,kurią laiko laimei: išmanymo pasiekti tikslus, patrauklumo žmonėms, artumo šeimai ar draugams, stiprios sveikatos statuso ar  pareigų. Depresiško žmogaus mąstymas turi specifinių nukrypimų, nes jis neigiamai žvelgia į pasaulį ir į save, neigiamai vertina savo ateitį. Jo požiūris į jam brangias savybes, santykius ir laimėjimus nuspalvintas netekties jausmo- praeityje, dabartyje ir ateityje. Žodžiai ,,nevykėlis‘‘ ir  ,,nieko vertas“  tai geriausiai išreiškia  sergančiojo savęs nuvertinimą ir  patyrimo vertinimą. Jis kankinasi galvodamas apie reikšmingas netektis, kurias patyrė – apie prarastus draugus, sveikatą, prarastą darbą, tačiau visuose šiose dalykuose jis save laiko nevykėliu ir įprasta prasme jam nesiseka – jis prastesnis ar netikęs žmogus, nesugebantis atlikti pareigų ir pasiekti tikslų. Jei kuo užsiima ar siekia pasitenkinimo, jis tikras, kad pralaimės ir nusivils. Jis neatsikvepia ir  miegodamas, nes nuolat sapnuoja sapnus, kuriuose yra nevykėlis.

Netikra netektis reiškia klaidingą kiekvieno įvykio kaip netekties įvardijimą. Kiti į depresiją linkę  žmonės vaikystėje nusistato nelanksčius labai ambicingus tikslus, kurie vėliau gyvenime susidūrus su neišvengiamais nusivylimais sugriauna jų pasaulį. Stresai, sukeliantys suaugusiojo depresiją veikia tam tikras jautrias asmens vietas tai yra nutrūkę santykiai su asmeniu, prie kurio žmogus buvo prisirišęs, nepasiektas svarbus tikslas, darbo netekimas, finansinės nesėkmės, netikėta fizinė liga. Be to dažnai patiriamas skirtumas tarp to ko žmogus tikisi ir ką gauna iš svarbių tarpasmeninių santykių karjeros ar kitos veiklos taip pat gali sėkmingai gramzdinti  į depresiją.

Žvelgdamas į ateitį, žmogus mano, kad dabartiniai jo sunkumai ar kančios tęsis amžinai. Jis mato nesiliaujančių vargų, nusivylimų ir stokos kupiną gyvenimą. Sunkumus jis sieja su savo paties trūkumais, todėl kaltina save ir darosi savikritiškas. Kai žmogus visiškai pasiduoda, jis tampa apatiškas. Dėl požiūrio į gyvenimą  dingsta spontaniškumas, kyla noras vengti, pasitraukti, net išeiti iš gyvenimo. Greitas nuovargis siejamas su nuolatiniu nesėkmės laukimu. Dėl neigiamų nuostatų žmogus savo blogą nuotaiką, netekties jausmą ir fizinius simptomus  interpretuoja neigiamai.

Jis daro išvadą apie nepataisomus savo trūkumus, kurie sustiprina neigiamus lūkesčius ir neigiamą ,,aš vaizdą“ . Dėl to žmogus labiau nuliūsta ir trokšta išvengti aplinkos ,,reikalavimų“.

Padėdamas žmogui atpažinti nuolatinius patyrimo iškraipymus psichologas ar psichoterapeutas  galėtų sušvelninti žmogaus savikritiškumą ir pesimizmą. Kadangi klaidinti sprendimai jau gali būti tapę giliai įsišaknijusiu, nors ir neįsisamonintu įpročiu šio žmogaus gyvenime.

Norint juos ištaisyti, reikia žengti keletą žingsnių. Pirmiausia  žmogus turi įsisąmoninti, ką jis galvoja. Antra, jis turi atpažinti, kurios mintys yra neteisingos. Kad pailiustruočiau kognityvinio pasikeitimo procesą, kaip apibendrinantį pavyzdį paimsime atvejį asmens, bijančio visų nepažįstamųjų. Tyrinėdami jo reakcijas, galbūt nustatysime, kad jis vadovaujasi taisykle: ,,Visi žmonės nedraugiški arba priešiški“. Šiuo atveju taisyklė yra neteisinga. Kita vertus, jis galbūt suvokia, kad nepažįstamųjų būna įvairių, tačiau nemoka atskirti draugiškų nepažįstamųjų nuo neutralių ar nedraugiškų. Tokiu atveju problema kyla, kad jis bando taikyti taisyklę, t.y. tikros situacijos teikiamą informaciją paverčia atitinkamu sprendimu. Akivaizdu, kad ne visi klaidingai galvojantys žmonės nori ar mano esant reikalinga ištaisyti savo mąstymą. Kai klaidingos mintys žlugdo  gyvenimą arba padaro jį nelaimingą, tada jis tampa kandidatu kokiai nors psichoterapijai. Bėdos ar problemos, verčiančios žmogų ieškoti  pagalbos gali reikštis subjektyviu nelaimingumu nerimu arba depresija, elgesio sunkumais (varginantis varžymasis ar perdėtas agresyvumas ) arba reakcijų stoka (nesugebėjimas patirti arba išreikšti šiltų jausmų). Už šių sunkumų slypinčius mąstymo būdus galima apibendrinti, kad tai tiesioginis aiškus tikrovės iškreipimas. Kad patikrintume kai kuriuos iškraipymus pvz: visi manęs nemėgsta, tenka įdėti daug darbo. Terapiniai susitikimai tai puiki iškraipymų išsiaiškinimo laboratorija. Depresija sergantis pacientas pastebėjo, kad vonioje varva čiaupas, perdegusi vonioje lempute, o viena laiptų pakopa sulūžusi, jis padarė išvadą, ,,Namas griūna“ pasirodo namas yra geros būklės, išskyrus šiuos trūkumus, pasirodo pacientas apibendrindamas stipriai  perdėjo.

Garsus JAV psichiatras ir psichoterapeutas Aaron Beck pastebėjo, kad depresija sergančių žmonių mąstymas neatitinka realybės, kad jie mato save pačius, visą pasaulį ir ateitį tarsi per juodus akinius. A. Beck pradėjo ieškoti būdų, kaip šį mąstymą keisti. Mintis, kurios mums automatiškai ateina į galvą, A. Beck pavadino automatinėmis mintimis, nes mums nereikia šių minčių sugalvoti, jos randasi savaime. Jis taip pat įvardijo įvairias mąstymo klaidas, lemiančias tai, kad susirgus depresija ar kitu sutrikimu automatinės mintys ima vis prasčiau atspindėti realybę. Pavyzdžiui, depresijos atveju gana dažna mąstymo klaida yra mąstymas „juoda arba balta“. Tuomet mes mąstome maždaug taip „jeigu iš egzamino gavau ne 10, o 9, esu niekam tikęs“. A. Beck taip pat ieškojo būdų, kurie padėtų šias automatines mintis keisti. Iki šiol dažniausiai taikomas būdas – mintį patvirtinančių ir paneigiančių faktų įvardijimas. Pavyzdžiui, jeigu mums kyla automatinė mintis „Aš niekam nerūpiu“, galime nuliūsti, tačiau galbūt verta šitą mintį patyrinėti atidžiau? Norint tai padaryti, nusibrėžiami du stulpeliai, ir į vieną surašomi faktai, rodantys, kad aš iš tiesų niekam nerūpiu, o į kitą – faktai, paneigiantys šią mintį, t.y. rodantys, kad aš kažkam rūpiu. Beveik visuomet pamatysime, kad yra faktų, prieštaraujančių šiai minčiai, ir tai leis mums objektyviau pažvelgti į realybę. Vien tik tai, kad mintis atsirado ant balto lapo tai leidžia į mintį pažvelgti iš šalies, objektyviau. Taigi, darbas su automatinėmis mintimis kognityvinėje depresijos terapijoje labai svarbus, tačiau kartais, jeigu depresija sunki, žmogui gali būti labai sunku pakankamai sukaupti dėmesį, kad galėtų atlikti mąstymo reikalaujančias užduotis. Būtent todėl pradedant gydyti depresiją dažnai stengiamasi iš pradžių padidinti sergančiojo aktyvumą, o tik paskui – keisti jo mintis. Tam tiek terapeutas, tiek ir klientas pirmiausiai turi suprasti, kaip žmogus leidžia dienas. Tuo tikslu galima savaitę laiko kasdien maždaug kas valandą pasižymėti, kaip leidžiame laiką – kiek miegame, kiek bendraujame, kiek dirbame ir t.t. Dažnai pasirodo, kad depresiškas žmogus būna linkęs ilgiau nei paprastai gulėti lovoje, mažiau bendrauti, mažiau sportuoti ar tiesiog judėti. Dėl to ilgainiui pakinta žmogaus „biocheminė“ būklė, ir efektyviausias būdas jai pagerinti – vėl pradėti judėti. Kitas labai svarbus metodas, dažniausiai taikomas gydant depresiją tai nerimo ekspozicija, arba, kitais žodžiais tariant, suplanuota ir kontroliuojama akistata su baimės objektu. Dažniausiai ekspozicija būna laipsniška, t.y. su baime žmogus susiduria mažais žingsneliais, kad įsitikintų, jog gali su ja susidoroti. Tarkime, jeigu ateisite gydytis socialinės fobijos, kognityvinis terapeutas skatins jus susirašyti visas socialines situacijas, kuriose jaučiatės nejaukiai, ir išdėstyti jas pagal tai, kokio stiprumo nerimą jose patiriate. Tuomet, padedamas ir palaikomas terapeuto, jūs žengsite į šias situacijas pradedant nuo tos, kuri kelia silpniausią nerimą. Kai joje jausitės pakankamai gerai, pareisite prie kitos, ir taip toliau. Juk žmogus yra sąmoningas, ir jo paties protas, mąstymas gali jam padėti įveikti psichologinius sunkumus.