Panikos sutrikimas

Panikos sutrikimas

 

Panikos sutrikimui yra būdingas priepuoliais užeinantis labai intensyvus nerimas, kuris stiprėja, kol virsta stipria baime. Priepuolio metu apima stiprus fizinis distresas – stiprėjantis širdies plakimas, greitėjantis kvėpavimas, prakaitavimas, jausmas, kad tuoj ištiks širdies smūgis ar mirtis. Greta to lydi psichologinis diskomfortas – jausmas, kad netenkama proto arba prarandama kontrolė.Panikos sutrikimą dažnai lydi agorafobija.

Kartą patyręs netikėtą panikos ataką žmogus ima vengti situacijų, kuriose gali įvykti naujas panikos priepuolis, stengiasi būti saugioje aplinkoje arba su žmonėmis, kuriais pasitiki. Dažniausios situacijos, kurių vengiama: prekybos centrai, automobiliai, autobusai, greitkeliai, plačios gatvės, tuneliai, teatrai, restoranai, lėktuvai, liftai, išvykimas toli nuo namų, laukimas eilėje ir kt. Dažnai vengiama ne tik tam tikrų vietų, bet ir specifinio elgesio, kuris sukeltų panikos priepuolį primenančią savijautą.

Elgesys, kurio dažniausiai vengiama: bėgimas laiptais, buvimas troškiose patalpose ar transporto priemonėse, aerobika, šokiai, sunkaus maisto valgymas, įsitraukimas į pokalbį, supykimas, buvimas saunoje, maudymasis duše užsidarius duris ir kt. Būtent vengimo elgesys, o ne pačios atakos sukelia daugiausia diskomforto .